(Sofonijo 3:9) Tada pakeisiu tautų kalbą (arba: ją atkursiu) ir duosiu joms vieną aiškią (arba: tyrą) kalbą, kad visi šauktųsi Viešpaties vardo ir vieningai Jam tarnautų.
(Pastaba: Pažodinis originalaus hebrajiško teksto vertimas:
Tada pakeisiu (arba atkursiu)
tautų kalbą
į vieną tyrą kalbą,
kad visi galėtų
šauktis vardo Viešpaties
ir vieningai Jam tarnauti.
Palyginkite su Izaijo 6:5a: „Tada tariau: Vargas man! Aš žuvęs, nes esu žmogus nešvariomis lūpomis ir gyvenu tarp tautos nešvariomis lūpomis.“
Palyginkite su Izaijo 6:5a: „...nes esu vienas žmogus nešvariomis lūpomis ir gyvenu tarp vienos tautos nešvariomis lūpomis...“
Atkreipkite dėmesį:
vienas žmogus lyginamas su tautomis
nešvarus lyginamas su tyru arba aiškiu
lūpos lyginamos su viena ... kalba
Hebrajų kalboje lūpa taip pat gali reikšti šneką arba kalbą
Sofonijo 3:9 Paaiškinimas ir Komentaras
Šiame tekste pateikiamos kelios svarbios mintys, ypač susijusios su posakio „tyra kalba“ vertimu ir supratimu. Toliau pateikiamas komentaras trečiojo asmens požiūriu:
Kalbos Vienybė ir Tyrumas
1. Originalaus Hebrajiško Teksto Tikslumas
Tekste pabrėžiama, kad originaliame Sofonijo 3:9 tekste žodis, verčiamas kaip „kalba“ posakyje „tyra kalba“, yra vienaskaitos („lūpa“); jis nereiškia daugelio kalbų visumos. Todėl vertimas „tyros kalbos“ gali klaidingai paskatinti skaitytojus manyti, kad kiekvienas žmogus tyrai šauksis Viešpaties vardo savo kalba.
Tačiau tikroji prasmė artimesnė posakiui „viena tyra, aiški kalba“. Tai yra priešingybė kalbų padalijimui prie Babelio bokšto ir primena pradinę kalbos vienybę Pradžios knygoje. Tačiau šį kartą tikintieji šaukiasi Dievo vardo, užuot kūrę vardą sau (Pradžios 11:4).
2. Apvalyta ar Tyra
Originalaus žodžio “pure” vertimas kaip „tyra“ arba „aiški“ atrodo artimesnis jo pagrindinei prasmei. Kalbos tyrumas čia reiškia kalbą, kuri nebuvo pakeista, iškraipyta ar sumaišyta; tai nėra vien abstrakti moralinė „apvalymo“ samprata.
Tai sudaro aiškų kontrastą su „nešvariomis lūpomis“ Izaijo 6:5, kur aprašomas moralinis ar dvasinis nešvarumas, o ne kalbos taisyklingumas ar vienybė.
Šventojo Vardo JESU Pokyčiai
1. Tarimo Išsaugojimas iš Graikų į Lotynų Kalbą
Viešpaties vardas JESU (YESU) iš pradžių buvo perrašytas iš graikų į lotynų kalbą kaip Iesus. Pirmaisiais amžiais jam plintant po įvairias vietoves, jo tarimas buvo ištikimai išsaugotas tų vietovių kalbose. Pavyzdžiui, kinų „耶穌“ (YESU) iki šiol yra artimas pirminiam tarimui. Tačiau pasikeitus raidės J tarimui anglų kalboje, žodžio JESUS tarimas palaipsniui nutolo nuo pirminio skambesio.
2. Istorinės Raidos Pokyčiai
1628 m. Karaliaus Jokūbo Biblijos (KJV) leidime vardas vis dar buvo rašomas Iesus, taip išsaugant pirminį tarimą. Dėl rašybos pokyčių maždaug po 200 metų JESUS šiuolaikinėje anglų kalboje pradėtas tarti „Jee-zus“.
Tekste pabrėžiama, kad tarimo pakeitimas gali pakeisti tikrinio vardo reikšmę arba suvokiamą tapatybę. Jame taip pat pateikiamas biblinis pavyzdys, kai Dievas pakeitė Abramo vardą į Abraomą, taip pabrėždamas tikslaus tarimo svarbą.
3. Kaip Mokiniai Skelbė Vardą
Labai tikėtina, kad mokiniai, skelbdami šventąjį Viešpaties vardą JESU (YESU), ištikimai perduodavo jo tarimą žodžiu. Vietiniai tikintieji galėjo jį tarti pagal savo kalbas, tačiau tikriausiai stengėsi išlaikyti tarimą, artimą formai „YESU“. Laikui bėgant šventajam vardui teikiama reikšmė sumenko, ir įvairiose kalbose atsirado skirtingų formų.
Tai istorinis ir kultūrinis reiškinys; tačiau vertindamas, ar jis atitinka Dievo valią, tekstas jį laiko „pokyčio rezultatu“.
Pranašystė ir Ištaisymas Sofonijo Knygoje
1. Pranašystė apie Tyros Kalbos Atkūrimą
Sofonijo 3:9 sakoma, kad paskutinėmis dienomis tautos šauksis Viešpaties vardo viena tyra kalba. Tai susiję su kalbų padalijimu Babelyje ir taip pat nurodo atkūrimą, kuris įvyks Mesijo laikais. Šiame komentare „ištaisymas“ laikomas svarbia Sofonijo knygos tema: Dievas pakeis tautas ir atkurs joms vieną bendrą, tyrą kalbą, kuria jos šauksis Viešpaties vardo.
2. „Ištaisymas“ ir „Leidimas“
Čia teigiama, kad vardo JESU (YESU) tarimas daugelyje šiuolaikinių kalbų nutolo nuo pirminio skambesio. Tai nėra Dievo valia, bet tai, ką Dievas leido. Vis dėlto Sofonijo pranašystė numato galutinį ištaisymą, kai tautos vėl teisingai šauksis šventojo Dievo vardo.
Baigiamasis Komentaras
Šiame paaiškinime nuodugniai nagrinėjama kalba, šventasis vardas ir vertimo tikslumas, ypač pabrėžiant kalbos tyrumo ir vienybės svarbą taikant Sofonijo 3:9. Ar šiandienos tikintieji turėtų grįžti prie pirminio tarimo, lieka diskusijų vertu teologiniu ir kultūriniu klausimu.
Vis dėlto tekstas pateikia susimąstyti skatinantį požiūrį ir primena žmonėms iš naujo teikti reikšmę pagarbai šventajam vardui ir kalbos ištikimybei.
|
 |
|
|
|
|
|
